Dr. Kildos klinikoje, su šeimos gydytojo siuntimu, atliekamos nemokamos mamografijos pagal programą.

Straipsniai

Ką verta žinoti apie venų trombozę?

Išsamiai apie venų trombozę Dr. Kildos klinikos angiochirurgas Donatas Inčiūra

Pasak kraujagyslių chirurgų, giliųjų venų trombozė (GVT) kasmet diagnozuojama daugiau kaip penkiems tūkstančiams žmonių Lietuvoje. Maždaug kas 3–4 pacientui išsivysto komplikacijų. Atitrūkę trombai (krešuliai) su krauju gali nukeliauti į plaučių arterijas, jas užkimšti ir sukelti plaučių arterijų emboliją (PATE). Laiku nesuteikus pagalbos, tai gali baigtis staigia mirtimi.

Giliųjų venų trombozė (GVT) išsivysto susidarius trombams (krešuliams) giliosiose venose. Tai neatsiranda staiga. Šį procesą išprovokuoja kraujo sudėties pasikeitimas, venų sienelių pažeidimas ar kraujotakos sulėtėjimas, kai kraujas užsistovi venose. Tą gali įtakoti daugelis priežasčių:

  • Įvairios ligos, pvz. insultas, miokardo infarktas. Taip pat gali išprovokuoti pooperacinis laikotarpis, kai žmogus yra priverstas ilgai gulėti ir negali daug judėti.
  • Kai tenka keliauti lėktuvu ilgiau kaip tris valandas ir patirti slėgių pokyčius.
  • Esant dideliam nutukimui (GVT rizika didėja 3 kartus).
  • Po traumų kai pažeidžiami kaulai ir kraujagyslės ar kai koja yra ilgam imobilizuojama (sugipsuojama ir pan.).
  • Esant padidėjusiam kraujo krešumui dėl tam tikrų ligų (onkologiniai susirgimai, trombofilija ir kitos kraujo ligos, nefrozinis sindromas, infekcija, nudegimai), vaistų vartojimo, ypač hormoninės kontracepcijos GVT rizika didėja 3-4 kartus. Kraujo krešumą didina ir skysčių trūkumas.
  • Giliųjų dubens venų kraujotaka gali sutrikti dėl nėštumo, nes didėjanti gimda gali užspausti klubines venas ypač trečiajame nėštumo trimestre (GVT rizika padidėja iki 10 kartų).
  • Kraujotakos sutrikimus ir giliųjų kojų venų trombozę kartais paskatina ir, rodos, tokia nekalta liga kaip venų varikozė.

Giliųjų venų trombozės simptomai

  • Skausmas. Dažniausiai jis juntamas kojose, ypač vaikščiojant, judant. Gali atsirasti šlubčiojimas, noras kuo dažniau prisėsti, nes tada sumažėja skausmas.
  • Tinimas. Dažniausiai tinimas atsiranda vienoje kojoje (retai – abiejose, priklauso nuo to, ar liga abipusė, ar ne). Įprastai blauzda ar net šlaunis ne tik vis labiau tinsta, bet ir kietėja, oda tampa blizgi, karšta, jautri.
  • Devyniems iš dešimties žmonių koja parausta ar pamėlsta, susiformuoja vadinamoji cianozė.

Dėmesio! Kartais žmogus gali ilgai nejusti arba nekreipti dėmesio į nežymius GTV simptomus. 15 proc. ligonių plaučių arterijos embolija įvyksta nesant jokių požymių. Tad profilaktiškai tikrinkite sveikatą ne rečiau nei kartą į metus.