Apie cholesterolį

         

Cholesterolis – į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje), ji yra tik gyvūniniame maiste, vidiniame arterijų sienelės sluoksnyje. Cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalu. Jis panaudojamas visų ląstelių sienelių statyboje, steroidinių hormonų gamyboje, vit. D, tulžies rūgšties sintezėje.  Cholesterolio kiekio tyrimas atliekamas kaip profilaktiškai, norint įvertinti aterosklerozės riziką bei nustatyti riebalų apykaitos sutrikimus, taip ir gydymo metu, esant padidėjusiems kiekiams. Padidėję cholesterolio kiekiai gali būti, esant hipotiroidizmui (skydliaukės liga), nefrotiniam (dėl inkstų ligos) sindromui, sergant diabetu bei įvairiomis kepenų ligomis.

 Jei tiriant profilaktiškai, bendras cholesterolio kiekis serume buvo nustatytas iki 5,20 mmol/l, tai atitinka priimtą cholesterolio normą. Žmogus turėtų susirūpinti dėl galimo miokardo infarkto ar insulto, tik jei šeimoje buvo sergama panašiomis ligomis arba yra kitų ne mažiau svarbių rizikos faktorių (padidėjęs kraujospūdis, diabetas, stresas, rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas ir kiti). 

                 

Jei Jūsų serume nustatytas cholesterolio kiekis yra tarp 5,20 ir 6,21 mmol/l, tuomet jūs jau turite padidėjusį cholesterolio kiekį. Gydytojai tokiais atvejais rekomenduoja įvertinti ir kitus, ne mažiau svarbius, lipidų apykaitos sutrikimą parodančius tyrimus: tai MTL – chol (mažo tankio lipoproteinų cholesterolis), kuris dar vadinami “bloguoju” cholesteroliu, ir jo padidėjimas aterosklerozės ir ypač koronarų sklerozės vystymuisi turi kone svarbiausią reikšmę. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų gleivinėje į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Jo reikšmė neturėtų viršyti 3,37 mmol/l, vidutinę riziką parodo MTL-chol koncentracija tarp 3,37 ir 4,12 mmol/l, o ypač padidėjusią riziką – virš 4,14 mmol/l.  

Tiriant MTL-chol, svarbu nustatyti ir DTL – chol (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), dar vadinamas “geruoju” cholesteroliu, kurio pagrindinė funkcija išnešti cholesterolį iš kraujagyslių endotelio į kepenis. Taigi, diagnozuojant rizikos laipsnį, šiuo atveju svarbus yra DTL–chol sumažėjimas. Laikoma, kad rizikos nėra, jei DTL – chol kiekis yra virš 1,45mmol/l vyrams, ir >1,68 mmol/l moterims. Jei vyrų DTL- chol yra tarp 0,90 ir 1,45, o moterų – 1,15 – 1,68 mmol/l, tai Jūs priklausote vidutinei rizikos grupei. Vyrams sumažėjus DTL-chol kiekiui <0,90 mmol/l, moterims< 1,15mmol/l – reikštų padidėjusią riziką sirgti ateroskleroze.

                                           

 Suradus bendro cholesterolio kiekio padidėjimą virš 6,24 mmol/l, reiktų ypatingai rimtai susirūpinti savo sveikatos būkle, kadangi priklausote padidėjusios rizikos grupei.                 

Kardiologo paslaugų įkainiai

Laboratorinių tyrimų įkainiai