Rentgenas: bijoti ar ne?

 

Dar Hipokratas sakė, kad viskas pasaulyje gali būti tiek nuodų, tiek ir vaistų. Skirtumas tik dozėje. Tą patį galima pasakyti ir apie rentgeno spindulius. Jei bus pasirinkta teisinga apšvitos dozė, poveikis gali būti gelbėjantis. 

Į klausimą „Ar žmogui pavojingas rentgenas?” gydytojai rentgenologai atsako, kad toks tyrimas potencialiai pavojingas tik tiems, kas jį daro be medicininių rekomendacijų – tai yra nesikreipdami į gydytoją. Profilaktiniais tikslais mums būtini tik du rentgeno tyrimai: krūtinės ląstos nuotrauka ir mamografija. Ribos, kokia dozė pacientui yra leidžiama, nėra. Rentgeno tyrimai atliekami griežtai pagal medicininius parodymus.

Taigi, jei kalba eina apie žmogaus gyvybę, tai ligoniui bus atliekama tiek procedūrų, kiek reikės. Žinoma, niekas nesiims tvirtinti, kad rentgeno poveikis yra naudingas organizmui, bet kartais tai vienintelė galimybė išvengti dar didesnio blogio, kuris gali pakenkti sveikatai, o gal ir gyvybei. 

Prijuostė iš švino – apsauga nuo spinduliavimo. 

Yra trys metodai apsaugantys nuo rentgeno spinduliavimo. Tai apsauga laiku, atstumu ir ekranu. Tai reiškia, kuo trumpiau jūs būnate rentgeno spindulių poveikio zonoje ir kuo toliau nuo jų – tuo dozė mažesnė. Tokią pat apsauginę funkciją atlieka ir esantis tarp jūsų ir rentgeno vamzdelio apsauginis ekranas. Todėl tyrimo metu būtina naudotis specialiomis apsauginėmis priemonėmis – „prijuoste“, „kepurėle“, „suknele“, ar „apykakle“ su švino tarpsluoksniais. Be to, rentgeno kabinetuose yra specialios judančios širmos ir ekranai. Apšvita rentgenu blogiausią poveikį turi kraujo ir lytinėms ląstelėms. Jauniems žmonėms, kurie ateityje taps tėvais, būtina pridengti pilvo ir lytinių organų sritį. Vaikams ekranu reiktų uždengti visą kūną, paliekant tik tiriamąją vietą. Nors saugi spindulių dozė yra atsakingai apskaičiuojama, tačiau tą pačią dieną nereiktų darytis keleto rentgeno tyrimų (pavyzdžiui, fluorografijos ir mamografijos). 

Darant kompiuterinę tomografiją (KT),  organą galima pamatyti ir trimačiu vaizdu.  Kompiuterinės tomografijos metu organizmo apšvita ne mažesnė, o kartai net didesnė, nei darant įprastą nuotrauką, bet tokį tyrimą nulemia medicininė būtinybė. Juk rentgenas – ne gydytojo užgaida, ir toks tyrimo būdas skiriamas tik tada, kai jis iš tikrųjų pasiteisina ir yra pacientui būtinas. Saugiausiu tyrimų metodu pripažinta magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei reikia padaryti organų, kurių sudėtyje yra daug skysčių, bet jie labai apsaugoti kauline medžiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slankstelių diskai, sąnariai ir mažojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT nėra. Bet atliekant kaulinio skeleto ir plaučių audinių diagnostiką vertingesnės yra kompiuterinio tomografo galimybės. Diagnozuojant virškinimo organų ir virškinimo liaukų, kaklo, inkstų, ypač pritaikant kontrastą, ligas, spiralinės KT ir MRT reikšmė panaši. Tačiau esant ekstrinei situacijai, kai reikia gauti kuo greitesnį atsakymą ir priimti sprendimą, KT neturi konkurentų. 

Ar nėštumo metu galima daryti rentgeno tyrimus? Žinoma, tai nepageidautina, tačiau kartais be šito neišsiversite. 
Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai tris krūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė. Kad gautumėte apšvitos dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250 krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.

Rentgeno paslaugų įkainiai