Peršalimas – simptomai ir kaip sau padėti?

Artėjant žiemos sezonui ir keičiantis oro sąlygoms, vis dažniau aplink save pastebime sergančius asmenis, neretai ir pačius mus užklumpa peršalimo simptomai. Nors peršalimas yra dažna ir nepavojinga liga, tačiau nemaloni ir sukelianti nepatogumų kasdienybėje. Įprastai peršalimas pasireiškia visiems gerai žinomais simptomais, tokiais kaip gerklės skausmas, sloga, čiaudulys, tačiau ligai progresuojant – gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, kosulys, bendros savijautos pablogėjimas, silpnumas.

Taigi, kaip atpažinti peršalimo simptomus ir kaip juos gydyti? Visa tai aptarsime su Dr. A. Kildos klinikoje dirbančiomis šeimos gydytojomis, kurios supažindins su peršalimo simptomais, gydymu, priežastimis, susijusiomis su didžiausia tikimybe peršalti bei kada jau reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją pagalbos?

Kas yra peršalimas?

Peršalimas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų rūšių virusų. Nors peršalimas gali pasireikšti bet kuriuo metu ir bet kurioje pasaulio vietoje, tačiau dažniausiai ši infekcija pasireiškia būtent šaltuoju metų laiku – spalio-kovo mėnesiais. Peršalimo virusai plinta oro lašeliniu būdu (nusičiaudėjus ar atsikosėjus) arba per daiktus bei kontaktą su sergančiuoju (liečiant burną, nosį, liečiant prieš tai peršalusio asmens paliestus daiktus, pavyzdžiui, durų rankenas, turėklus, žaislus). Kadangi peršalimas yra lengvai užkrečiamas ir plintantis viešose vietose, taip pat mokyklose, darželiuose, įprastai tėvai užsikrėčia nuo savo vaikų. Svarbu paminėti, kad peršalimu užsikrėtę asmenys užkratą labiausiai platina pirmąsias 2-3 ligos dienas, o praėjus pirmajai savaitei – tikimybė užkrėsti kitus lieka minimali.

Peršalimo simptomai

Pirmieji peršalimo simptomai įprastai pasireiškia 1-3 dienos po užsikrėtimo ir gali trukti iki savaitės.  Dažniausiai pasitaikantys peršalimo simptomai yra šie:

• Gerklės skausmas – lengvas arba stiprus, taip pat gali pasireikšti užkimimas, balso praradimas, sunkumas ryjant.
• Sloga arba nosies užgulimas – skonio ir kvapo sumažėjimas, gali pasireikšti ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
• Čiaudulys – vienas iš organizmo būdų atsikratyti infekcijų sukėlėjų iš nosies ir gerklės.
• Akių paraudimas, ašarojimas – gali pasireikšti dėl alerginės reakcijos ar gleivinės sudirgimo.
• Karščiavimas ar šaltkrėtis – šių simptomų atsiradimas rodo, kad organizmas kovoja su infekcija. Kūno temperatūra gali būti nedidelė arba aukšta (virš 38 °C ), kartais gali sukelti dehidrataciją.
• Kosulys – gali būti tiek sausas, tiek drėgnas, intensyvus, skausmingas, ypač varginantis nakties metu.
• Galvos skausmas – įprastai pasireiškia esant sinusų uždegimui ir gali būti lengvas arba stiprus.
• Raumenų ir sąnarių skausmas – susirgus peršalimu gali pasireikšti ir raumenų bei sąnarių skausmas, kuris gali apimti visą kūną ar tik tam tikras vietas. Organizmui kovojant su liga šį simptomą gali sukelti karščiavimas ar dehidratacija.
• Bendras silpnumas ir nuovargis – gali atsirasti bendras silpnumas, nuovargis, mieguistumas, apetito praradimas.

Ką daryti pastebėjus pirmuosius simptomus?

Pastebėjus ar pajautus pirmuosius peršalimo simptomus, itin svarbu laikytis tam tirkų priemonių tam, kad liga nepaūmėtų ir nekiltų komplikacijų rizika.

• Poilsis ir miegas – itin svarbu leisti organizmui ilsėtis, atgauti jėgas bei kovoti su infekcija;
• Gerti kuo daugiau skysčių – tai yra itin svarbu tam, kad išvengti dehidratacijos bei suskystinti gleives. Reikėtų vengti alkoholio, gėrimų su kofeinu, taip pat gazuotų gėrimų, kurie tik dar labiau džiovina gleivinę.
• Nepiktnaudžiauti vaistais nuo karščiavimo – esant žemesnei kūno temperatūrai temperatūrai nei 38 °C reikėtų neskubėti numušti kūno temperatūros ir leisti organizmui savarankiškai kovoti su infekcijos sukėlėjais. Tačiau jeigu bendra savijauta yra prasta, kankina raumenų ir sąnarių, galvos skausmai – vadovaujantis vaistų vartojimo instrukcijomis, juos reikėtų išgerti.
• Vartokite imunitetą stiprinančius vitaminus – pavyzdžiui, vitaminą C, cinką. Tačiau visuomet vadovaukitės informaciniu lapeliu, neviršykite nustatytų dozių.
• Naudokite nosies lašus ar purškalus – esant dideliam nosies užgulimui, pasunkintam kvėpavimui, plaukite nosį jūros vandeniu, tačiau svarbu paminėti, kad juos rekomenduojama naudoti – 3-5 dienas, nes ilgesnis naudojimas gali pabloginti simptomus.
• Vėdinkite patalpas – užtikrinkite periodišką namų erdvių vėdinimą, ne tik tam, kad sumažinti infekcijos sklaidą namuose, bet ir patalpų drėkinimui. Patalpų drėkinimas (papildomai galima pasitelkti ir namų oro drėkintuvus) itin svarbus, nes tokiu būdu sumažiname galimybes išsausėti gleivinei.

Kada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją?

Įprastai peršalimas turėtų praeiti savaime, vadovaujantis aukščiau išvardintomis priemonėmis, tačiau retais atvejais peršalimas gali komplikuotis į rimtesnį susirgimą, kuris reikalauja skubaus gydytojo įsikišimo.

Nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jei:

• Karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas arba yra labai aukštas (virš 38.5°C).
• Simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų arba blogėja.
• Kosulys yra stiprus, sausas arba su krauju.
• Slogos metu išsiskiria žalsvos arba geltonos spalvos išskyros ir slogą lydi stiprus galvos skausmas.
• Jaučiate skausmą arba spaudimą krūtinėje arba sunku kvėpuoti.
• Jaučiate skausmą arba maudimą veido srityje.
• Jaučiate ausies skausmą arba girdite triukšmą ausyse.
• Laukiatės, esate vyresnis nei 65 metų arba turite lėtinių ligų, pvz., diabetą, astmą arba širdies problemų.

Dažniausios klaidos gydant peršalimą bei kaip jų išvengti?

Pajautus pirmuosius peršalimo simptomus, dažnas pacientas stengiasi juos kaip įmanoma greičiau numalšinti, tačiau neretai gydant peršalimą savarankiškai susiduriama su ligos progresavimu, o ne sveikimu. Tam, kad to išvengti, pateiksime Jums dažniausias pacientų klaidas:

1. Vos tik pajautus gerklės perštėjimą, slogą, atsiradus kosuliui ar esant neaukštai (iki 38 °C) temperatūrai – skubama vartoti vaistinius preparatus. Slopinant čiaudulį, kosulį, slogą jūs išlaikote užkratą organizmo viduje, t.y. leidžiate jam toliau vystytis. Taip pat ne mažiau svarbu vos tik pakilus kūno temperatūrai, malšinti ją vaistais – kūno temperatūros padidėjimas rodo, kad organizmas kovoja su infekcija, tokiu atveju temperatūros malšinimas – sukuria palankią terpę infekcijai daugintis.
2. Persistengia su vaistų vartojimu. Prieš vartojant vaistinius preparatus visų pirma reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku tam, kad jis įvertintų, kiek ir kokių vaistinių preparatų Jūsų konkrečiu atveju reikėtų vartoti. Dažnai peršalimo gydymui skirtuose vaistiniuose preparatų sudėtyje yra tų pačių ar panačių veikliųjų medžiagų, o vartojant tokius preparatus kompleksiškai, kyla rizika perdozuoti ir tokiu būdu tik pabloginti savijautą.
3. Ligos metu – poilsis yra itin svarbus kompenentas, norint greičiau išgyti, nes kai žmogus serga – organizmas dirba intensyviau ir naudoja daugiau energijos, kasd organizmas galėtų kovoti su ligą sukėlusiu virusu.
4. Antibiotikų vartojimas. Svarbu paminėti, kad peršalimas yra virusinis susirgimas, o antibiotikais gali būti gydomi tik bakteriniai susirgimai. Gydant peršalimą, ar kitą virusinį susirgimą, antibiotikais – imuninė sistema dar labiau susilpnėja, to pasekoje, ligos eiga sunkėja. Antibiotikus gali paskirti tik gydytojas, kai nustato bakterinį susirgimą. Na, o jei vis dėlto Jums buvo paskirtas gydymas antibiotikais, itin svarbu gydymą užbaigti – vartoti vaistą tiek dienų, kiek buvo nurodyta, priešingu atveju gydymas gali būti nesėkmingas. Taigi užtvirtinant – esant peršalimui, antibiotikai negali būti vartojami, kadangi tai virusinės, o ne bakterinės kilmės susirgimas.

Prevencija – raktas į stiprų imunitetą

Nors atėjus peršalimo sezonui išvengti peršalimo yra itin sudėtinga, tačiau galima bent kiek sumažinti riziką užsikrėsti ir susirgti, bei išvengti galimų komplikacijų, taip pat tokiu būdu apsaugant ir aplinkinius nuo infekcijos. Toliau pateiksime prevencines priemones, kurių pagalba išvengsite peršalimo:

• Rankų higiena – ypač peršalimo sezono metu labai svarbu užtikrinti rankų higieną, t.y. dažnai ir kruopščiai plauti rankas su šiltu vandeniu bei muilu. Nesant galimybei – dezinfekuoti.
• Venkite kontakto su sergančiaisiais asmenimis, o jei sergate pats – laikykitės atstumo nuo kitų asmenų, kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite nosies ir burnos sritį, naudokite vienkartines nosinaites, venkite lankytis viešose vietose tam, kad neplatintumėte infekcijos.
• Stiprinkite imunitetą – gerkite pakankamą kiekį skysčių, laikykitės poilsio ir miego režimo, sveikai maitinkitės, būkite fiziškai aktyvus. Taip pat, esant trūkumui arba peršalimo sezonu, pasitarus su šeimos gydytoju vartokite imunitetą stiprinančius preparatus, vitaminus, tokius kaip vitaminas C ir D, cinkas. Į kasdieninę mitybą reikėtų įtraukti daržoves ir vaisius, turinčius daug antioksidantų ir vitamino C.

Dr. A. Kildos klinikoje dirba kompetetentingos, empatiškos, paslaugios, įsiklausančios šeimos gydytojos.

Jei dar nesate mūsų klinikos pacientais – kviečiame tapti Dr. A. Kildos klinikos dalimi! Tai padaryti galite greitai ir paprastai užpildžius prašymo formą elektroniniu būdu paspaudus čia.

Taip pat šeimos gydytojos konsultuoja ir privačiai. Registruotis vizitui galite telefonu +370 37 338286.