Pasiruošimas laboratoriniams tyrimams

Ką reikia žinoti prieš atliekant laboratorinius tyrimus?

Laboratorinis tyrimas yra medicininė procedūra, kurios metu tikrinama, ar kraujo, šlapimo ir kitų organizmo medžiagų bandiniai atitinka nustatytas normas ir/ar savybes.

Laboratoriniai tyrimai atliekami:

• profilaktinio patikrinimo metu, kad būtų įvertinti galimi žmogaus sveikatos pakitimai dar prieš atsirandant ligos simptomams;
• diagnozei nustatyti, suplanuoti gydymą, įvertinti atsaką į paskirtą gydymą ir sekti ligos eigą.

Laboratorinių tyrimų rezultatų reikšmės paprastai yra pateikiamos kaip tam tikras intervalas, rečiau kaip vienas specifinis skaičius, nes normalios reikšmės įvairiems asmenims varijuoja. Kas yra norma vienam žmogui, gali būti ne norma kitam. Daug veiksnių (pvz.: lytis, amžius, rasė, medicininė istorija, bendra sveikatos būklė) gali paveikti tyrimo rezultatus. Kartais tyrimo rezultatus lemia specifiniai maisto produktai, vaistai, paskirti prieš tyrimą, ir tai, ar teisingai jie buvo vartojami. Štai kodėl pacientas gali būti prašomas nevalgyti ar negerti keletą valandų prieš tyrimą. Be to, normos dydžiai gali būti skirtingi skirtingose laboratorijose, nes tyrimai atliekami skirtingais analizatoriais, skirtingomis metodikomis. Sekant tyrimo dinamiką, ypač svarbu atlikti tyrimus toje pačioje laboratorijoje. Kai kurie laboratoriniai tyrimai (pvz., prostatos specifinis antigenas, cholesterolis) tiksliai, patikimai parodo specifines sveikatos problemas. Kiti suteikia bendros informacijos, leidžiančios gydytojui spręsti apie galimas sveikatos problemas, padeda parinkti kitus tyrimus diagnozei nustatyti.

Pasiruošimas kraujo tyrimui, bendrieji reikalavimai

• Prieš atliekant kraujo tyrimus 8-14 val. (priklausomai nuo atliekamų tyrimų rūšies) nevalgykite, negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi. Gerkite tik vandenį;
• Likus 1-2 dienoms iki tyrimo, mažiau valgykite riebaus ir kepto maisto, nevartokite alkoholio. Jei laboratorinio tyrimo atlikimo išvakarėse numatoma šventė, geriau atidėkite tyrimą 1-2 dienoms;
• 1 valandą iki tyrimo nerūkykite;
• Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl šiuos tyrimus atlikite iki 10 val. ryto.
• Prieš atliekant kraujo tyrimą venkite kaitinimosi saulėje, fizinio krūvio (nesportuokite) ir streso (tai gali daryti įtaką medžiagų koncentracijai organizme);
• Prieš imant kraujo mėginį nusiraminkite ir pailsėkite 10-15 min.;
• Prieš vitaminų i mikroelementų tyrimus bent 1-3 dienas nevartokite vitaminų ir kitų mineralinių papildų, tam, kad tyrimo rezultatas būtų tikslus;
• Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų, tai geriau atlikti prieš tai;
• Prieš imant kraują PSA (prostatos specifinis antigenas) ir LPSA (laisvas prostatos specifinis antigenas) tyrimui, negalima atlikti rektalinio, veloergometrinio tyrimų, biopsijos;
• Po rentgenologinių, ultragarsinių tyrimų, reabilitacijos procedūrų (masažo, fizioterapijos), diagnostinių procedūrų (veloergometrija, funkciniai kvėpavimo mėginiai ir kt.) palaukti bent 12 valandų. Kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti prieš tai;
• Ruošiantis hormonų tyrimui, vadovautis gydytojo, kuris paskyrė tyrimus, rekomendacijomis, kurią dieną ir kuriuo laiku atlikti tyrimus;
• Pakartotinį tyrimą rekomenduojama atlikti tuo pačiu metu, geriausiai ryte, kadangi kai kurių medžiagų koncentracija kraujyje ar fermentų aktyvumas skirtingu paros metu yra nevienodas;
• Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradedami juos vartoti arba praėjus 10-14 dienų po gydymosi vaistais. Gydymo efektyvumui nustatyti paprastai kraujas tiriamas praėjus 14-21 dienai po vaisto suvartojimo; Jei vartojate vaistus, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją ar slaugytoją;
• Prieš atliekant streso hormonų tyrimą (AKTH, kortizolio, prolaktino ir kt.) būtina nusiraminti, procedūros metu nekreipti dėmesio į pašalinius veiksnius, atsipalaiduoti, nes stresas padidina šių hormonų kiekį kraujyje;
• Tiriantis dėl infekcijų, reikia atsižvelgti į infekcijos raidos stadiją ir imuniteto būklę. Gavus neigiama tyrimų rezultatą, dar negalima garantuoti, kad infekcijos nėra. Jeigu laboratorinių tyrimų rezultatai priverčia Jus abejoti, tikslinga po 3-5 dienų išsitirti pakartotinai. Geriausia tyrimus dėl infekcinių ligų atlikti praėjus 21 dienai po įtariamo užsikrėtimo, tuomet antikūnų gamyba būna aktyviausia;

Po kraujo mėginių paėmimo iš venos:

• mėginį ėmęs darbuotojas dūrio vietą užklijuoja pleistru. Užklijavus pleistrą pacientas dar 5 min. laiko per alkūnę sulenktą ranką bei pirštu užspaudęs dūrio vietą;
• Pasijutus blogai ar jaučiant silpnumą, pranešti slaugytojai;
• pleistrą nuimti po valandos;
• nenešti sunkių daiktų, nedirbti sunkių darbų, aktyviai nesportuoti, kad būtų išvengta kraujavimo ir kraujosruvos;
• laikytis higienos taisyklių, kad nepatektų infekcija;
• laikytis kitų gydytojo ar slaugytojo nurodymų.

Galimos ir svarbios komplikacijos po kraujo mėginio paėmimo iš venos:

• Žinomos ir dažnai pasitaikančios:
  – kraujavimas iš dūrio vietos, jei vartojami kraujo krešėjimą reguliuojantys medikamentai;
  – kraujosrūva dėl venos sienelės pažeidimo. Nedidelės kraujosruvos praeina savaime be pasekmių;
  – skausmas dūrio vietoje, skausmo baimė iki apalpimo.
• Retai pasitaikančios:
  – infekcijos patekimas (paraudimas, paburkimas dūrio vietoje, pūlinės komplikacijos).

Atmintinė pacientui dėl šlapimo surinkimo

•     Visiems šlapimo tyrimams tinkamiausias yra rytinis šlapimas.
•     Atliekant bendrą šlapimo tyrimą patariama 24 val. nevartoti vitamino C preparatų.
•     Prieš renkant šlapimą tyrimams PGR metodu, nesišlapinti 3-4 val. ir neapsiplauti išorinių lytinių organų.

Šlapimo surinkimas bendram šlapimo tyrimui, pasėliui

•     Prieš surenkant šlapimą apsiplaunami išoriniai lytiniai organai (tik vandeniu), moterims nereikia nusišluostyti tarpvietės prieš pasišlapinant.
•     Tyrimui renkama 100-200 ml vidurinė švari šlapimo porcija į specialų indelį (įsigyti galima vaistinėse), šlapimo pasėlio – tik į sterilų indelį (sandariame įpakavime).
•     Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
•     Šlapimo mėginys turi būti ne vėliau kaip per 1-2 valandas pristatomas į laboratoriją (jei pristatomas iš toliau užtikrinti, kad būtų pristatytas +2 – +8 ºC temperatūroje).

Šlapimo surinkimas lytiškai plintančių sukėlėjų nustatymui PGR metodu

•     Tinkamiausias tyrimui yra „pirminės porcijos” šlapimas.
•     Į sterilų indelį surenkama 50-100 ml šlapimo, pradedant nuo pirmųjų lašu.
•     Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
•     Mėginys turi būti talpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas +2 – +8 ºC temperatūroje.
•     Šlapimo mėginys turi būti pristatomas per 24 valandas į laboratoriją.

Išmatų mėginio paėmimas

•     Išmatų mėginiai turi būti paimti iš keleto skirtingų vietų, juose neturi būti šlapimo priemaišų.
•     Ištyrimui paprastai užtenka nedidelio išmatų kiekio (apie 10 g.).
•     Koprologiniam tyrimui netinka išmatos po klizmos procedūrų, žvakučių, laisvinamųjų ir kitų vaistų, turinčių įtakos išmatų formavimuisi, vartojimo.
•     Bendram, taip vadinamam koprologiniam, išmatų tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia.
•     Jei tyrimas atliekamas dėl kirminų ištyrimo, mėginio paėmimas išlieka toks pats, tačiau išmatose esant išsiskyrusių kirminų, juos reikia pristatyti į laboratoriją kartu su išmatų mėginiu.

 Išmatų surinkimas koprologiniam tyrimui

•     Išmatos imamos į specialų indelį (konteinerį) arba išplautą stiklinį ar plastikinį indelį.
•     Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė.
•     Indelis tuoj pat turi būti talpinamas į šaldytuvą ir iki pristatymo į laboratoriją laikomas +2 – +8 ºC temperatūroje.
•     Išmatų mėginys turi būti per 24 valandas pristatomas į laboratoriją.

Išmatų mėginio paėmimas slapto kraujavimo iš žarnyno  nustatymui

•     Svarbu, kad mėginiai nebūtų imami menstruacijų metu ar kraujuojant iš hemorojinių mazgų.

Naudojimasis išmatų mėginio surinkėjais yra rekomenduojamas tam, kad būtų išvengta šlapimo, kraujo ir tualeto vandens priemaišų.
Antikoaguliantų vartojimas, pvz. aspirino ar kumarinų, gali lemti didesnį hemoglobino kiekį išmatų mėginiuose.
Didelių dozių geležies preparatų vartojimą reikėtu nutraukti 1 ar 2 dienoms prieš mėginio testui paėmimą.

•     Tubelę prieš naudojimą laikykite kambario temperatūroje.
•     Išmatų mėginį imkite naudodamiesi išmatų mėginio surinkėju.
•     Laikydami mėginio surinkėją vertikaliai, atidarykite užsukamą dangtelį.
•     Išimkite spiralinę lazdelę.Įbeskite spiralinę lazdelę į tris skirtingas išmatų mėginio vietas.
•     Įdėkite spiralinę lazdelę kartu su išmatų mėginiu į mėginio surinkėją ir uždarykite.
•     Pažymėkite sandariai uždarytą mėginio surinkėją.
•     Laikykite mėginio surinkėją per naktį vėsioje ir tamsioje vietoje.
•     Buferiniame tirpale esančius išmatų mėginius būtina pristatyti į laboratoriją per 5 dienas.

Spermos mėginio paėmimas

Vyrų ejakuliato tyrimo rezultatai priklauso nuo jo surinkimo bei pristatymo į laboratoriją būdo bei sąlygų, todėl surenkant ir pristatant spermą būtina prisilaikyti šių reikalavimų:

•     sperma renkama po 3-5 dienų lytinio susilaikymo masturbacijos ar nebaigtos lytines sueities būdu;
•     5-7 dienas prieš tyrimą neturi būti atliekamas prostatos masažas;
•     nerekomenduojama rūkyti, vartoti stiprių alkoholinių gėrimų, vaistų (antibiotikų, sulfanilamidų);
•     neatliekamas tyrimas, jei vyras serga, karščiuoja;
•     negalima rinkti spermos į prezervatyvą, nes prezervatyve esančios medžiagos žudo spermijus;
•     surinktas ejakuliatas į laboratoriją pristatomas neatšaldžius (kūno temperatūros).

Spermos surinkimas laboratorijoje

•     Sperma surenkama atskiroje patalpoje netoli laboratorijos.
•     Į švarų, rankoje pašildytą indelį plačiu kaklu surenkama visa ištekėjusi sperma;
•     Ant indelio užrašoma paciento vardas, pavardė;
•     Tuoj pat pristatoma į laboratoriją, kur atžymimas ejakuliato surinkimo laikas ir lytinio susilaikymo dienų skaičius.